Atraumatinis dantų implantavimas

Atraumatinį dantų implantavimo metodą galima sąlyginai pavadinti tradicinio dantų implantavimo atšaka.

Atraumatinio dantų implantavimo bendras požymis su tradiciniu yra tuomet, kai dantų implantais atkuriami seniau ištraukti ar kitaip prarasti dantys jau sugijusiose vietose (belopis implantavimas).

Atraumatinis-tradicinis dantų implantavimas

Seniai prarasti dantys pagal situaciją implantuojami ir atraumatiniu, ir tradiciniu būdu.

Atraumatinis-tradicinis dantų implantavimas taikomas, kai žandikaulio kaulo likę per mažai suformuoti danties implantui skirtą skylutę neprapjovus dantenų, tačiau pjūvis toks nedidelis ir nesudėtingas (tradicinis būdas), kad galima iš karto uždėti laikinąjį dantuką kaip atraumatinio dantų implantavimo metu. Danties implantui po 2-4 mėn. suaugus su žandikaulio kaulu, - laikinasis dantukas keičiamas nuolatiniu keraminiu dantimi.

Atraumatinio dantų implantavimo skirtumai nuo tradicinio ir momentinio

Atraumatinio dantų implantavimo metu nedaromas pjūvis, tik dantenose suformuojama implanto diametro dydžio skylutė ir įsukamas implantas; nėra pjūvių, nereikia siūti. Tuo atraumatinis dantų implantavimas iš esmės skiriasi nuo tradicinio dantų implantavimo, nes tradiciniu būdu prapjaunamos dantenos, „atveriamas“ kaulas, siuvama ir laukiama, kol sugis. Po to įsukami danties ar kelių dantų implantai.

Kadangi atraumatinis dantų implantavimas taikomas seniau prarastų dantų atkūrimui, - šio metodo negalime vadinti momentiniu implantavimu. Dėl to atraumatiniu dantų implantavimu dar vadinamas išrautų dantų implantavimas, kai yra priežasčių, dėl kurių negalimas momentinis implantavimas.

Atraumatinis implantavimas taikomas nedažnai, nes prarastus dantis geriau atkurti tuoj pat momentinio implantavimo būdu: trumpesnė procedūra, ir praradęs dantis žmogus nebūna nė dienos be danties. Ypač tai svarbu, praradus priekinius dantis.